Ukraina šeštadienį apgailestavo, kad nepasiekta pažangos kuriant tarptautinį tribunolą Rusijos vadovams teisti ir perduodant įšaldytą Rusijos turtą.
„Deja, esame tarsi aklavietėje dėl abiejų klausimų, nes pirmuoju klausimu esame susiskaldę, o antruoju klausimu akivaizdžiai trūksta valios“, – sakė Dmytro Kuleba, užsienio reikalų ministras, kalbėjjęs konferencijoje Kyjive.
D. Kuleba sakė, kad Didžiojo septyneto (G 7) grupė pasisakė už mišrų tribunolą, grindžiamą Ukrainos teisės aktais.
Tačiau, pasak jo, tai neleistų atimti Vladimiro Putino, Rusijos vadovo, Michailo Mišustino, ministro pirmininko, ar Sergejaus Lavrovo, užsienio reikalų ministro, neliečiamybės – toks variantas Kyjivui nepriimtinas.
Ukrainos pareigūnai pasisako už tarptautinį teismą, panašų į po Antrojo pasaulinio karo veikusį Niurnbergo tribunolą.
Be to, nebuvo pasiekta pakankamos pažangos pervedant įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai, kad jis būtų panaudotas šalies atstatymui, pridūrė D. Kuleba.
„Praėjus pusantrų metų, iš Europos ir Amerikos vis dar girdžiu: mes dirbame“, – sakė ministras.
„Trūksta valios susitarti. Taigi, turime tai pakeisti“, – teigė jis.
Nuo Maskvos invazijos pradžios 2022 m. vasarį dėl Vakarų sankcijų visame pasaulyje buvo įšaldyta apie 300 mlrd. Eur Rusijos centrinio banko užsienio valiutos atsargų.
Ginklų reikia dabar
Šie komentarai pasirodė kitą dieną po to, kai Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, pareiškė, kad lėtas vakarietiškų ginklų tiekimas trukdo kontrpuolimui prieš Rusijos pozicijas šalies rytuose ir pietuose.
Rustemas Umerovas, naujai paskirtas gynybos ministras, grįžo prie šios temos kitoje šeštadienį paskelbtoje kalboje.
„Esame dėkingi už visą suteiktą paramą. Mums reikia daugiau sunkiosios ginkluotės, – sakė R. Umerovas. – Mums jos reikia šiandien. Mums reikia dabar.“
Penktadienį savo komentaruose V. Zelenskis užsiminė, kad Maskva tikisi respublikonų pergalės kitų metų JAV prezidento rinkimuose ir kad ji viliasi, jog Vašingtono parama Ukrainai sumažės.
Jis paragino greičiau pristatyti galingesnius ginklus – ir skubiau taikyti sankcijas, pridurdamas: „Kuo ilgiau tai užtrunka, tuo daugiau žmonių kenčia.“
„Priešas yra stiprus“
Vadymas Skibickis, Ukrainos žvalgybos vadovo pavaduotojas, šeštadienį pareiškė, kad Rusija Ukrainos rytuose ir pietuose, įskaitant Krymą, turi daugiau kaip 420.000 karių.
Jis taip pat sakė, kad Rusija jau mėnesį aktyviai vykdo atakas iš Krymo, kurį aneksavo 2014 m.
Pasak jo, Kryme dislokuoti dronai naudojami prieš Izmajilo ir Reni uostus, kurie naudojami kaip alternatyvūs eksporto centrai, ypač po to, kai nutrūko susitarimas, leidęs saugiai gabenti grūdus per Juodąją jūrą.
Birželį Ukraina pradėjo kontrpuolimą šalies rytuose ir pietuose, tačiau susidūrė su įsitvirtinusių Rusijos pajėgų pasipriešinimu.
Ukrainiečių kariams taip pat tenka atremti atsinaujinusius puolimus aplink Charkivą šiaurės rytuose, pernai išlaisvintose teritorijose.
Rusai nori atkeršyti Charkivo regione, sakė Hana Maliar, Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja.
Ji pridūrė, kad Rusijos kariai stengiasi išsklaidyti Ukrainos pajėgas rytuose, „kad negalėtume jų sutelkti aplink Bachmutą, kur sėkmingai žengiame į priekį“.
„Priešas yra stiprus, – pripažino ji. – Jie turi daugiau žmonių ir ginkluotės.“
„Kariniai taikiniai“
Kyryla Budanovas, Ukrainos žvalgybos vadas, sakė, kad Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje daugiausia nukreipti į karinius taikinius.
„Visi taikiniai yra karinio pramoninio komplekso įmonės, – sakė K. Budanovas. – Tuo mes skiriamės nuo rusų.“
„Įmonės dega, dega aukštųjų technologijų mašinos, vyksta sprogimai, daromas sabotažas, bet žmonės nenukenčia“, – kalbėjo jis.
Pastaraisiais mėnesiais padažnėjo išpuoliai Rusijos teritorijoje, kurie puolimo pradžioje buvo reti, o Kyjivas vis dažniau prisiima už juos atsakomybę.
Rusijos institucijos pranešė apie kai kurių Ukrainos atakų metu nukentėjusius civilius gyventojus.
K. Budanovas taip pat sakė, kad neseniai buvo atakuota „Iskander“ raketose naudojamų mikroschemų gamybos vieta.
„Sprogimai šalyje agresorėje šiek tiek blaivina visuomenę, bet kol kas neturi didelio poveikio“, – sakė jis.
Anksčiau šią savaitę dviejų dienų vizito Ukrainoje metu Antony Blinkenas, JAV valstybės sekretorius, gyrė, jo žodžiais tariant, Ukrainos žmonių nepaprastą atsparumą“ taip pat paskelbė apie 1 mlrd. USD (934,5 mln. Eur) vertės naują pagalbą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema „Verslo aplinka“