Naujausiais duomenimis, per žemės drebėjimą žuvo per 2 tūkst. žmonių, dar tiek pat buvo sužeista, tačiau aukos skaičiuojamos iki šiol.
„Daug turistų atšaukė pramogas“
Apie metus su pertraukomis Marakeše gyvenantis ir oro baliono pilotu dirbantis Adamas mena lemtingąją naktį.
„Naktis buvo visai rami, šiek tiek papurtė, valandą pralaukiau lauke ir nuėjau miegoti“, – pasakojo Maroko lietuvis.
Jis pasakojo, kad tą naktį, kai įvyko žemės drebėjimas, jis buvo pažadintas klyksmų ir medikų automobilių sirenų.
„Drebėjimas buvo ganėtinai stiprus, bet nepasakyčiau, kad labai stiprus, nes kambaryje vos vienas paveikslas nukrito“, – kalbėjo Adamas.
Tačiau jis pabrėžia gyvenantis Marakešo naujamiestyje, kur pastatai šiek tiek naujesni ir tvirtesni. Tuo metu senamiestis patyrė milžiniškų nuostolių.
Vyras pasakojo šeštadienį, kaip ir įprastai, išėjęs į darbą, tačiau pastebėjęs, kad turistų gerokai mažiau.
„Labai daug turistų atšaukė savo pramogas. Šiandien skridau, tačiau mūsų įmonėje skrido tik du balionai, kai turėjo skristi keturi. Turbūt ne dėl traumų ar dar kažko, o dėl išgąsčio ir dėl panikos atšaukė“, – teigė Adamas.
Pakratė ir vandenyno pakrantę
Gabrielė su marokiečiu vyru žemės drebėjimą išgyveno būdami į šiaurę nuo Agadyro per 20 kilometrų nutolusiame Tagazuto miestelyje.
„Garsas buvo kaip griaustinio, o jausmas – lyg surfinant, nėra stabilumo. Pradėjo mano lentynos byrėti ir tada po kelių sekundžių dingo elektra, viskas pradėjo siūbuoti“, – prisiminė moteris, Maroke užsiimanti juvelyrika ir organizuojanti banglentininkų stovyklas.
„Kaip tik tuo metu turėjau svečių, bėgau pas juos, tada visi į lauką“, – pridūrė ji.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Žemės drebėjimas Maroke
Penkerius metu Maroke gyvenanti moteris teigė nežinojusi, ką tuo metu daryti, tačiau paskambinęs vyras pasakė kuo greičiau eiti į lauką.
Gabrielės teigimu, po žemės drebėjimo žmonės liko lauke – bijojo grįžti į namus, kadangi galėjo būti dar ir pakartotinių smūgių.
Tą pabrėžė ir jos vyras, kuris tvirtino, kad žmonės iki šiol nesijaučia saugūs, o kai kurie neturi, kur miegoti, kadangi jų namai sugriauti.
Pasigenda ir valdžios dėmesio
Pasak marokiečio, valdžia į žemės drebėjimą sureagavo ganėtinai vangiai.
„Daugiausia žmonės patys padeda vieni kitiems. Valdžia bando padėti, tačiau to nepakanka“, – pasakojo lietuvės vyras.
Anot jo, blogiausia padėtis kalnuose esančiuose kaimuose, kuriuos po žemės drebėjimo sunku pasiekti, o daug žmonių neturi, kur miegoti.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Žemės drebėjimas Maroke
Tinkamo atsako iš vietos valdžios pasigedo ir Marakeše gyvenantis lietuvis Adamas.
„Aš pasigendu truputį kažkokios konkretesnės informacijos, ką reikėtų daryti, kaip elgtis, nes, matyt, ir pačius marokiečius nustebino tas žemės drebėjimas“, – kalbėjo lietuvis.
Pirminiais duomenimis, lietuviai per žemės drebėjimą nenukentėjo. Anot Marokui akredituotos ambasados Paryžiuje vadovo Nerijaus Aleksiejūno, Maroke šiuo metu gali būti per 100 lietuvių.
