„Savivalda mato prasmę ir poreikį kelius tvarkyti ir tikrai labai aštriai klausimą kels svarstant 2024 metų biudžetą. Bet mes jau žinom ir atsakymus centrinės valdžios, Parlamento poziciją. Visą laiką sakoma – niekas ne prieš, klausimas, kieno sąskaita“, – BNS sakė M. Sinkevičius, penktadienį Palangoje dalyvavęs Europos Regionų komiteto seminare, kur diskutuota apie miestų ir regionų atsparumą krizėms bei viešųjų investicijų vaidmenį ekonominei ir socialinei plėtrai.
Anot M. Sinkevičiaus, dabar finansavimas keliams nepakankamas, o jei ir šiek tiek padidinamas, augimą pralenkia infliacija.
„Mes stovime visiškai vietoje, čia atsakingai galiu pasakyti. (...) Žinau, kad Prezidentūra aktyviai kels klausimą ir kelia su savivaldybių asociacija, kad tikrai yra nepakankamas Kelių priežiūros plėtros programos finansavimas“, – sakė jis.
Jis teigė, kad šalyje ne tik neinvestuojama pakankamai, bet ir nesugenama išlaikyti esamos kelių, tiltų infrastruktūros, o dėl to „tiltai pradeda griūti“.
„Visą laiką sakau, ar keliai protestuoja kaip inžinerinė infrastruktūra, ar verkia, protestuoja, balsuoja? Balsuoja švietimiečiai, mokytojai, medikai, socialinės srities specialistai, jie streikuoja, balsuoja, balsas girdimas, o keliai – kokia bebūtų būklė, kas gali paprotestuoti – savivaldybininkai, kelininkai, sakys, tiesioginis interesas“, – teigė jis.
Mes stovime visiškai vietoje.
M. Sinkevičius priminė, kad Lietuvai išliekant sunkiasvorio tranzito šalimi vis dar neįdiegta kelių rinkliavos, vadinamojo e.tollingo sistema, kuri padėtų už naudojimąsi keliais surinkti „šimtus milijonų eurų per metus“.
„Galėtume grąžinti į kelius, bet panašu, kad e.tollingo sistema, kuri pradėta diegti, kaip visada atsitinka – užstrigo, apskundimai, teismai. Neturime mechanizmo susirinkti pinigų, kurie galėtų būti surenkami dėl naudojimosi keliais“, – kalbėjo LSA vadovas.
Verslo ir savivaldybių atstovams valdžią raginant didinti finansavimą keliams susiekimo ministras Marius Skuodis praėjusią savaitę teigė neabejojantis, jog kitais metais jis bus didesnis, tačiau kiek tiksliai, pasakyti negalėjo.
Ministras teigė, kad norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai reikėtų papildomai skirti 340 mln. eurų.
Anot jo, šiuo metu 2024-aisiais programai numatyta 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais, o šių lėšų pakanka tik tęsti jau pradėtus darbus bei įgyvendinti dalį strateginių projektų, pavyzdžiui, „Via Baltica“ automagistralės 40 kilometrų atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statybą.
