Keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų penktadienį pradėjo streiką, juos atstovaujančiai profsąjungai ir Švietimo ministerijai nesusitarus dėl pedagogų algų kėlimo tempo.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas teigia, kad streiką pradeda apie 3.000 pedagogų maždaug 185 švietimo įstaigose, jų skaičius augs.
Mokytojai protestą reikš mokyklose, žada mėnesio trukmės protesto akcijas, žygius į Vilnių iš įvairių Lietuvos miestų.
Penktadienio vidurdienį mokytojai rinksis prie Vyriausybės, kur organizuos „pilietiškumo pamoką“.
„Pagalbos šauksmas“
LŠDPS pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė prieš penkerius metus buvo tarp kelių dešimčių mokytojų, kelioms savaitėms „užėmusių“ Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją per tada vykusį mokytojų streiką.
Dabar Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja kartu su kitais kolegomis iš uostamiesčio išsirengė į žygį į Vilnių.
Klaipėdos Atgimimo aikštėje, iš kur planuojama pradėti šį žygį, penktadienio rytą susirinko iki šimto mokytojų ir juos palaikančių moksleivių. Jie nešėsi plakatus su užrašais „Tik siekdami tikslo jį pasieksime“ ar „Mums reikia nepavargusių mokytojų“.
„Kaip į pamokas išeina mokytojai, dabar išeis į Lietuvą“, – BNS sakė L. Bručkienė.
Iš Klaipėdos mokytojai penktadienį pasieks Gargždus, vėliau jų kelionė tęsis į Endriejavą, Rietavą. Čia numatyta susitikti su žygeiviais iš Skuodo.
„Kaip nebuvau miegotoja ant grindų, taip nesu ir žygiuotoja, tačiau sportininkė“, – teigė pedagogė.
Pagal numatytą planą, spalio 11 dieną žygio dalyviai pasieks Kauną, o vėliau tęs kelionę į sostinę.
Pats LŠDPS lyderis A. Navickas penktadienį pradeda žygį iš Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos į Vilnių. Kelionė, pasak jo, truks maždaug savaitę, kasdien tikimasi nužygiuoti apie 15–20 kilometrų.
Mokytojų žygius visoje Lietuvoje organizuoja LŠDPS remianti Lietuvos moksleivių sąjunga. Jos prezidentas Jonas Trumpa BNS teigė, jog ketvirtadienio 17 val. duomenimis, iš viso užsiregistravo 179 dalyviai, dauguma jų – mokytojai.
Tuo metu bent dalyje Lietuvos mokyklų streikas vyks tyliai.
Vilniaus Žvėryno gimnazijoje nematyti jokių streiko ženklų, ant klasių durų nekaba įspėjimai apie protestą, nors penktadienį šioje mokykloje streikuoja daugiau nei 20 mokytojų. Jau kitą savaitę jų skaičius turėtų išaugti dvigubai.
Gimnazijos istorijos mokytoja Odeta Jonikienė streiką pavadino „pagalbos šauksmu“.
„Nei mes norime streikuoti, nei čia kažkokia atrakcija“, – BNS sakė pedagogė.
„Pažiūrėkite, kas darosi. Kodėl jauni neina į mokyklas? Todėl, kad jie negali išgyventi“, – pridūrė ji.
Tikisi kompromiso
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga rengia nepasiekusi susitarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl pedagogų darbo sąlygų.
Vyriausybė siūlo algas mokytojams kelti kitąmet dviem etapais: iš viso 21%], iš jų 10 proc. – nuo sausio. Taip žadama pasiekti, kad vidutinė mokytojo alga nuo 2024-ųjų rudens pasiektų 130% vidutinio šalies darbo užmokesčio.
A. Navicko vadovaujamos profesinės sąjungos tokie ministerijos pasiūlymai netenkina. Ši profesinė sąjunga reikalavo mokytojų atlyginimus nuo šių metų rugsėjo didinti 20%, nuo kitų metų sausio – dar 30%.
„Norėčiau tikėtis, kad ministerija pateiks pasiūlymus, kad bus kompromisinis variantas, priimtinas abiem pusėm“, – sakė streikuojanti mokytoja L. Bručkienė.
„Tada galėsiu grįžti namo ne pėsčiomis“, – pridūrė ji.
Švietimo ministras Gintautas Jakštas sako sieksiantis greito susitarimo su streiką penktadienį pradėjusia LŠDPS, tačiau tvirtina, kad piniginių rezervų biudžete patenkinti visus keliamus reikalavimus nėra.
Ministras LRT radijui sakė apgailestaujantis, kad su Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga susitarti nepavyko.
„(...) Apgailestauju, kad pasitraukė iš derybų. Labai tikiuosi, kad pavyks rasti sutarimą kuo greičiau, nes suprantame, kad dėl streiko didžiausią žalą patiria mokiniai, yra apribojama jų konstitucinė teisė į ugdymą, žalą patiria ir mokinių tėvai, globėjai, kurie, jei streikuoja visa mokykla, turės užtikrinti ir mokinių saugumą, jei neturės galimybių mokykla priimti vaikų į mokyklas, jie turės likti namie – tai sukelia didelius nepatogumus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras.
VŽ rašė, kad ketvirtadienį G. Jakštas pranešė, jog su keturiomis iš penkių profesinių sąjungų sutarta iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Taip pat šios profsąjungos, anot ministro, pritarė anksčiau skelbtam siūlymui dėl kitų metų algų kėlimo.
Naujienų agentūros BNS užsakyta rugsėjį bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad mokytojų planus streikuoti palaiko 60% Lietuvos gyventojų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema „Verslo aplinka“