Lietuva turėtų ko pasimokyti iš Ukrainos, kuri net ir alinančio karo metu stebina savo pasiekimais skaitmenizacijos srityje. Pirmiausia tapo valdžios paslaugų skaitmeninimo etalonu – sukūrė mobiliąją programėlę „Diia“, skirtą ukrainiečiams pasiekti e. valdžios paslaugas. Beje, dalį ukrainiečių sukurto kodo savo sistemose naudoja ir Estija – viena iš pasaulinių e. valdžios bei skaitmenizacijos lyderių. Neseniai Ukraina baigė kurti paslaugą valdininkams „Diia Office“. Jos tikslas – ne tik skaitmenizuoti ministerijų darbą, bet ir suteikti piliečiams galimybę stebėti, kaip vykdomi ministerijų planai.
2020 m. išleista mobilioji programėlė „Diia“ (ukr. veiksmas) laikoma bene garsiausiu ir sėkmingiausiu Ukrainos valdžios skaitmenizacijos projektu.
Iš viso, kaip rašo oficialus Ukrainos vyriausybės puslapis ukraine.ua, per šią programėlę galima pasiekti 14 skirtingų skaitmeninių dokumentų, tarp jų – ID kortelę, užsienietišką biometrinį pasą, studento kortelę, vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos sertifikatą, automobilio draudimą, mokesčių mokėtojo numerį, gimimo liudijimą, šalies viduje perkelto asmens sertifikatą ir 21 skirtingą paslaugą.
Ukraina taip pat yra pirma šalis pasaulyje, kuri įdiegė skaitmeninius pasus ir ID korteles, teisiškai prilyginamas fiziniams dokumentams, ir ketvirta šalis Europoje, pradėjusi išduoti skaitmeninius vairuotojo pažymėjimus.
Skaitmeninės transformacijos ministerijos tikslas – 100% internetu prieinamų valdžios paslaugų. Tokį tikslą ministerija užsibrėžė matydama, kad e. valdžios paslaugų naudojimas šalyje auga sparčiai: nacionalinė apklausa parodė, kad 2022 m. tokiomis paslaugomis pasinaudojo 63% gyventojų, o 2020 m. e. valdžios paslaugas naudojančių Ukrainos gyventojų proporcija sudarė 50%.
Ukrainos vyriausybė teigia, kad „Diia“ e. valdžios vartus 2022 m. pabaigoje naudojo daugiau nei 21,7 mln. žmonių, o apie 19 mln. naudotojų yra atsisiuntę ir atsinaujinę mobiliąją programėlę – tai reiškia, kad ji yra įdiegta į 70% visų Ukrainoje naudojamų išmaniųjų telefonų.
Rusijai užpuolus Ukrainą, be įprastų taikos metu naudojamų e. valdžios funkcijų, į programėlę „Diia“ buvo integruotos papildomos funkcijos, skirtos karo metui. Per ją galima sukurti skaitmeninį evakuacijos dokumentą, kuris pagreitina procesą patikros punktuose, atsirado „e. pagalbos“ funkcija, skirta karo metu kenčiančiam smulkiam verslui remti, ir „e. priešas“ – pokalbių robotas, skirtas pranešti apie pastebėtus rusų karius.
Sėkmingai išvysčiusi programėlę „Diia“, Ukraina nori ją paversti atviru kodu ir suteikti galimybę kitoms šalims jo pagrindu kurti savo skaitmeninę viešųjų paslaugų infrastruktūrą.
Kai kurios valstybės kaip Kolumbija, Kosovas ir Zambija su JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) pagalba kuria savo „Diia“ versiją. Dalį ukrainiečių sukurto kodo savo sistemose naudoja ir Estija – viena iš pasaulinių e. valdžios bei skaitmenizacijos lyderių.
Nors Ukrainos skaitmenizavimas sukasi apie „Diia“, tai toli gražu nėra vienintelis toks projektas. Pavyzdžiui, rugsėjo 1 d. pristatyta „Mriia“ (ukr. svajonė), mokiniams, jų tėvams ir mokytojams skirta mokymosi programėlė.
Dabar ministerija kuria naują „Diia“ paslaugą valdininkams – „Diia Office“. Mychaila Fedorovas, Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras, aiškina: ši paslauga grindžiama ministerijų darbo skaidrumu, viešąja tikslų įgyvendinimo kontrole ir valstybės tarnautojų darbo žaidybiniais elementais. Pavyzdžiui, valdininkai galės internetu atlikti apklausą arba pasiūlyti idėjų savo ministerijoje. „Diia Office“ taip pat bus integruota su „Google Workspace“, o tai supaprastins daugelį procesų: susitikimų planavimą, sekimą ir pan.
Be to, valstybės tarnautojai galės vertinti savo kolegų pasiekimus, skirti skatinamąjį apdovanojimą „Diia Office“, stebėti pažangą siekiant kitų skyrių tikslų.
Bendras „Diia Office“ tikslas – suteikti piliečiams galimybę stebėti, kaip vykdomi ministerijų planai: kokie tikslai, kas už ką atsakingas, kiek pinigų išleidžiama ir kt. Tai, pasak ministro, „konkrečios ministerijos prietaisų skydelis“.
„Tai naujas „Diia“ plėtros etapas. Jis prasideda nuo valstybės tarnybos. Paskui eis kitos sritys – „Diia Military“, galbūt kitos sritys“, – ukrainietiškai leidžiamam verslo žurnalui „Forbes“ sakė M. Fedorovas.
Produktą (bandomąjį) planuojama pradėti naudoti 2023 m. paskutinę rugsėjo savaitę.
Skaitmeninės transformacijos ministerija Ukrainoje apskritai atsirado tik 2019 m., prezidentu tapus „valstybę išmaniajame telefone“ užsimojusiam sukurti Volodymyrui Zelenskiui. Beje, 32-ejų M. Fiodorovas ministro pareigas ir pradėjo eiti tais 2019-aisiais. Jaunosios kartos ministras svariai prisidėjo prie to, kad šalis per ketverius metus pasiektų didelį progresą valdžios paslaugų skaitmenizavimo srityje, kurio nesustabdė net Rusijos pradėtas karas.
Šiemet jo pareigos prasiplėtė – jis dabar dar yra ir premjero pavaduotojas inovacijų, švietimo, mokslo ir technologijų klausimais.
VŽ nuomone, Lietuvos valdžios institucijoms skaitmenizacijos srityje yra ko pasimokyti iš Ukrainos, ypač kalbant apie platesnes galimybes piliečiams stebėti, pavyzdžiui, ministerijų ir kitų institucijų darbą, sekant, kaip jos disponuoja mokesčių mokėtojų lėšomis ir kt. Ukrainiečių minimas „Konkrečios ministerijos prietaisų skydelis“, ko gero, būtų naudingas siekiant didesnio atvirumo, kurio dar dažnokai pasigenda mūsų piliečiai.
Nota bene, kuriant „Diia“, ukrainietiška ministerija neturėjo nei gausių žmogiškųjų, nei finansinių resursų – programėlę, kaip teigia M. Fedorovas, sukūrė 25 programuotojai.
Yra apie ką pagalvoti Lietuvoje, tiesa?
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
