Briuselis antradienį priims ilgamečių priešininkių Azerbaidžano ir Armėnijos aukšto rango pareigūnus, pranešė Europos Sąjunga.
Susitikimas rengiamas po Baku pergalės separatistiniame Kalnų Karabache.
Deryboms pirmininkaus Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio vyriausiasis patarėjas diplomatijos klausimais Simonas Mordue, sakė Ch. Michelio atstovė spaudai.
Azerbaidžanui ir Armėnijai, taip pat sunkiasvorėms ES šalims – Prancūzijai ir Vokietijai – atstovaus jų nacionalinio saugumo patarėjai. Taip pat dalyvaus ES specialusis atstovas Pietų Kaukazui, Estijos diplomatas Toivo Klaaras.
Antradienį Briuselyje vyksiantis susitikimas bus pirmasis toks po karinės operacijos, kurią Baku vadino antiteroristine, tačiau abiejų šalių vadovai turėtų susitikti kitą mėnesį.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas spalio 5 dieną dalyvaus Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikime Ispanijos Granadoje.
Armėnija linksta į Vakarus
Tuo tarpu Maskva pirmadienį apkaltino Armėniją bandymu nutraukti dvišalius ryšius, Jerevanui pareiškus, kad Rusijos taikdariai nesugebėjo sustabdyti Azerbaidžano karinio puolimo separatistiniame Kalnų Karabacho regione praėjusią savaitę.
„Jerevano vadovybė daro didžiulę klaidą sąmoningai bandydama sugriauti daugialypius ir šimtmečius besitęsiančius Armėnijos ryšius su Rusija ir laikydama šalį Vakarų geopolitinių žaidimų įkaite“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Kremlius anksčiau pirmadienį pareiškė kategoriškai nesutinkąs su kritika jo taikos palaikymo pajėgoms Kalnų Karabache.
Taip jis kalbėjo Armėnijos ministrui pirmininkui Nikolui Pašinianui apkaltinus Maskvą neįsikišus į Azerbaidžano žaibišką puolimą.
Armėnija ir Azerbaidžanas jau tris dešimtmečius nesutaria dėl separatistinio Kalnų Karabacho regiono, kuriame daugiausia gyvena etniniai armėnai.
Tačiau praėjusią savaitę per žaibišką Azerbaidžano pajėgų puolimą Baku įtvirtino savo kontrolę, o etninių armėnų pajėgos pradėjo nusiginklavimą.
Ši operacija, kurią Azerbaidžanas vadino antiteroristine ir per kurią jis perėmė regiono kontrolę, pagilino didėjančius nesutarimus tarp Maskvos ir Jerevano, kurio užsienio politika vis labiau krypsta nuo tradicinės saugumo partnerės Rusijos į Vakarus.
Armėnija yra Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), Rusijos dominuojamo saugumo aljanso, kurį sudaro šešios posovietinės valstybės, narė.
Grupė įsipareigojusi ginti kitas užpultas nares, tačiau Maskva teigia, kad Jerevanas pats pripažino Kalnų Karabachą Azerbaidžano dalimi, ir atsisakė padėti Armėnijai.
Armėnijos ministras pirmininkas N. Pašinianas sekmadienį per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą sakė, kad dabartinės Armėnijos užsienio saugumo sąjungos yra neveiksmingos ir nepakankamos.
„Išorinio saugumo sistemos, kuriose dalyvauja Armėnija, yra neefektyvios, kai kalbama apie mūsų saugumo ir Armėnijos nacionalinių interesų apsaugą“, – sakė jis.
Rusija kritiką atmeta
Kremlius pareiškė kategoriškai nesutinkąs su kritika jo taikos palaikymo pajėgoms Kalnų Karabache.
„Mes kategoriškai nesutinkame su bandymais suversti atsakomybę Rusijos pusei arba Rusijos taikdariams, kurie, vykdydami savo funkcijas, rodo tikrą didvyriškumą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Kaltinimai, kad jie daro kažką blogo – mes niekada nepriimsime tokių kaltinimų“, – žurnalistams sakė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema „Verslo aplinka“