Trejus metus turbulencijose buvusi NT rinka šiemet aprimo. Ar tai turi įtakos investicijoms į šį segmentą ir ar rinkos pokyčius jaučia su vystytojais dirbantis sutelktinis finansavimas? Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ įkūrėja ir vadovė Viktorija Čijunskytė sako, kad tai, ką dabar matome NT rinkoje, yra labiau grįžimas į įprastą būseną ir kad esama situacija sutelktiniam finansavimui suteikia daug naujų galimybių, kuriomis naudojasi tiek investuojantys, tiek vystantys būstų bei komercinius projektus.
Europos Centrinis Bankas dar kartą pakėlė palūkanas, nes vis dar nesulaukia siekiamo poveikio infliacijai, tačiau lietuviai nerodo mažėjančių pirkimo tempų, kalbant apie kasdienes prekes. O kaip yra su didesniais pirkiniais? Ar juntami pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje ir ar jūs pastebite tai savo veikloje?
Taip, pokyčiai yra, tačiau ar jie – staigmena? Sandorių skaičius sulėtėjo, šiuo metu Vilniuje parduodama apie 200 naujos statybos būstų per mėnesį, o bendrai NT sandorių registruojama apie 2600 ir tai yra normalus kiekis, tiesa, šiek tiek mažesnis nei pernai. Tačiau eliminavus 2020–2021 m. mes matysime sandorių skaičių, kuris grįžo į 2018 m.
Taigi lyginant NT sandorių skaičių su įprastu laikotarpiu, skaičiai stabilūs. Pastarieji treji metai buvo turbulencijos metai dėl įvairių išbandymų ir jų įtakos rinkai. Turėjome ne tik rekordinius įsigijimų skaičius, bet ir nuomos paklausos augimą dėl atvykstančių karo pabėgėlių ir bendrai sukilusių lūkesčių, kad nuoma bus paklausi.
Šiais metais procesai aprimo, NT sandorių mažėjimą lėmė ir aukštesnės paskolų palūkanos. Tačiau vėlgi tai labiau paveikė vidutinio, ekonominio būsto pirkėjus, nes aukštesnės vidutinės klasės bei prestižinio būsto pirkėjų sprendimams tai didelės įtakos neturi.
Kita vertus, jau pastebimas ir pasiūlos trūkumas – NT „sandėlis“ mažėjo po aktyvaus periodo, o mažėjant pasirinkimui negali nemažėti ir sandorių skaičius. Tačiau tai laikina, nes ir demografija daro savo – pernai Vilnius paaugo 7 tūkst. gyventojų, šiemet vien per 6 mėn. – 6 tūkst. Toks gyventojų augimas negali neturėti įtakos NT rinkai, nes žmonėms reikia kažkur gyventi. Matome ir sumažėjusį statybų leidimų išsiėmimą. Todėl drąsiai prognozuoju, kad kitų metų rudenį mes turėsime gana aiškų NT deficitą.
Paminėtos priežastys sako, kad nėra priežasčių mažėti būsto kainoms.
Kadangi jau prognozuojama, kad EURIBOR nebebus keliamas, tai auganti paklausa ir aprimęs palūkanų augimas kitąmet vėl užsuks NT statybų variklį kitu greičiu.
Ar galima teigti, kad sutelktinis finansavimas tokiu metu, kaip šiandien, rinkai turi dar didesnę įtaką?
Vertindami situaciją per investuotojų prizmę matome, kad Lietuvos žmonės pinigų turi, tai rodo ir augantis indėlių skaičius, ir augančios pajamos bei pragyvenimo lygis. Mūsų platformoje vidutinis investuotojo portfelis išaugo apie 20 procentų, iki 7 tūkst. eurų. Pirmų 8 šių metų mėnesių rezultatai 40 proc. geresni nei pernai, o pernai augimas buvo išvis rekordinis. Taigi akivaizdu, kad žmonėms poreikis investuoti savo augančias santaupas taip pat auga ir jie ieško patikimų, efektyvių ir paprastų būdų tai padaryti. „Profitus“ per savo 5 metų istoriją tapo patikima, efektyvia ir lengvai suprantama priemone investuoti ir uždirbti.
Šiuo metu papildoma paskata tampa ir tai, kad investicijų palūkanos platformose viršija infliaciją, tai vertinama kaip geras būdas investuoti.
O kaip keičiasi NT vystytojai, kurie kreipiasi dėl finansavimo į jus?
Verslams finansavimo poreikis tik auga, ypač dabar, kai matome vis konservatyvėjantį ir brangstantį finansavimą tradicinėse finansavimo įstaigose. Kai kurie bankai netgi išnaudojo jau savo finansavimo limitus arba nenori finansuoti projektų dėl konservatyvumo. Todėl didesni, patrauklesni NT projektai (tiek gyvenamosios, tiek kitos paskirties) finansiniu partneriu renkasi mus.
Šiuo metu pasiskolinti sutelktinio finansavimo platformose yra jau pigiau nei tradicinėse finansavimo įstaigose, jeigu vertiname efektyviąją palūkanų normą. T. y. kuomet naudoji lėšas kada tau jų reikia, tiek, kiek reikia, ir nebūtinai išnaudoji visą paskolos sutartyje esančią sumą. Tai lemia, kad į mus jau kreipiasi ir itin dideli NT vystytojai.
O geri, išskirtiniai projektai papildomai į platformą traukia ir investuotojus. Didesni projektai suteikia galimybę rasti investavimo pasiūlymų tiek investuojantiems 100 EUR, tiek turintiems kelis milijonus.
Šiuos metus jūs vertinate pakankamai optimistiškai, kokius matote 2024 m.? Kaip keisis rinka?
Taip, aš esu pozityvi, bet dar labiau – racionali ir labai mėgstu skaičius, kurie leidžia daryti tam tikras išvadas. NT rinkoje kitų metų pabaigoje tikrai trūks būsto, manau, kad ir kainos kitais metais vėl pajudės aukštyn, tik tai nevyks tokiais tempais, kaip buvo pastaruosius 3–4 metus, tiek tikrai nebeaugs.
Vertindama finansavimo kainas esu įsitikinusi, kad finansavimas sutelktinio finansavimo platformose bus dar konkurencingesnis, nes vis dėlto gana aukštas EURIBOR išliks ilgai, nes ECB nustojus jį didinti, mažinti jo irgi nebus skubama.
Tai leis sutelktinio finansavimo platformoms galutinai įsitvirtinti įprasto finansavimo įrankio pozicijoje tiek stambiems NT vystytojams, tiek dideliems NT projektams.
Mes planuojame augimą tiek Lietuvoje, tiek kitose rinkose, į kurias dabar plečiamės, tai yra Latvija, Estija bei Ispanija.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
